Balcony interrupted

Where? In our balcony. It's as big as a patio. A this is a new sedum I've bought. 

What else can I say. These are my fourth pare of pants from Bitte Kai Rand. The scarf and the blouse are secondhand. The shoes are bought at the local supermarket for a ridiculous price. And the  deer brooch is Soviet vintage.

Never mind me, just look at all the plants. I insist!

And I've spotted this one when walking home. 

A trip to a park

Day four in London

Boot sale, Battersea park and coffee in Chelsea.

 A new day-a new dress-old, refashioned Vuokko Nurmesniemi.

 Herons in central London, near Hyde park. In the picture above -two herons on each side.

Day three in London

My friends took me to a place called "Hurwundeki". They call themselves  cafe antique, but  it deserves to be called a room of wonders as well. The atmosphere was very relaxed. The interior design as well, along with the waiters. It seemed as if they came to work directly from a party: the far away gaze, filthy hair, slow motion. But totaly ok for a saturday lunch. We had our coffee and orange juice outside-in the sand...

I have been to other very lively and special places: the oldest wine bar in London-Gordon's wine bar and the oldest Jewish traditional bagel bakery in London on Brick Lane.

Very italian, isn't it?

I will have a similar corner one day.

Todays outfit: a new day- a new dress...

Somewhere in Japan

Switching to English.
Uh, that won't be simple. Trying to "talk" properly...
Anyway. This is kind of an odd outfit. But i was actually wearing it (except for the sandals) at one party.


This fox loves her hand knitted socks (she hasn't knitted them herself though).
She also loves silk...

Mini me

Vienas iš daugelio pradėtų, bet nebaigtų projektų.

Pasakaitė apie zuikolakius

 

Trumpa istorija : tupi zuikolakis krūmuose. Pamatęs auką, išlenda, gražiai mojuoja. Kai žmogus prisiartina, zuikolakis prašo  aukos papasakoti, kokią šunybę ji iškrėtusi šiandien. Per kontaktą žmogus užsikrečia ir pats tampa zuikolakiu. Va.
 Fotografijos-Augustės Krištapavičiūtės, piešinys-Lukos Vaitkevičienės.

Feeling busy

Tik dabar ėmiau artėti prie suvokimo, kad man blogas-visai ne dienoraštis, bent jau ne toks, kokį dauguma įsivaizduoja. Kaip monologą apie kasdienius išgyvenimus. Ar dialogą-bandymą išsilieti klausytojui(dienoraščiui), kuris vėliau pateiktų atsakymą į mūsų ieškojimus. Juk vėliau perskaičius savo mintis, daug kas ima aiškėti. Tereikia laiko, kaip distancijos, kad atsirastų kitas požiūrio kampas. Psichologai ir net marketingistai pataria vesti dienoraščius.
Aš tiksliai dar nežinau, ką čia darau-archyvuoju savo improvizacijas, bandau duoti kūną savo intuicijoms...
Aišku, vedu ir "klasikinį" dienoraštį. Prisiminimai, įvykiai, darbai...
Bet vis dažniau pasiduodu impulsui -tiesiog. Kas iš to gausis išsiaiškinsiu vėliau.