Monday, June 7, 2010

Atpalaiduojantys žaidimai

Niekada nemaniau, kad imsiu ir rašysiu apie atsipalaidavimą. Bet kažkaip ėmė ir prisėlino baisus plėšrūnas, vardu stresas...
Be kvailų filmų žiūrėjimo mane atplaiduoja šešeto paukščių stebėjimas, išėjimas iš namų ir kiti žinomi būdai.
Šį savaitgalį radau dar vieną užsimiršimo būdą-akmenukų pilių dėlionę. Visas procesas-nuo jų rinkimo, derinimo iki bandymų mažiausius akmenėlius sėkmingai sudėti pačioje viršūnėje-reikalauja susikaupimo. Pirmąsyk nuo pajūrio parsitempiau akmenų krūvą. 
Jau senokai mane domina įvairūs sukulentai. Šiuo metu vėl ieškau didelės crassula hobbit, nes pasiilgau svetur turėtos ir ten paliktos.
 O čia mano mažyliai ir akmenukų bokšteliai bei džiaugsmai iš pajūrio:



10 comments:

Anonymous said...

paskutinis sumuštinį primena :)

Reda said...

Man jie visi kaip sumustiniai:-D
O jei tepciau kliju tarp akmenuku...

GinCherry said...

Man kažkaip nuo vaikystės vienas maloniausių užsiėmimų rinkti įdomius akmenis :) Nepraėjo tatai ir dabar ir nors jūros nemačiau jau seniai, dabar renku nuvažiavus prie karjero :) Turbūt net nereikia sakyti, kad per tiek metų namuose susirinko krūvos akmenų :) Ir kokių įdomių galima rasti! Tiesa, kai kurie gražūs tik tol, kol šlapi :)

Reda said...

GinCherry, su tais slapiais as jau pasimokiau:-)
Sisyk rinkau jau sausus...

GinCherry said...

aš vis tiek ir šlapius imu :) Bet kada gi gali į vandenį įmesti :D Pasidaryti gražiu akmenukų akvariumą pvz :D

Anonymous said...

kai išgirstu/perskaitau/pamatau žodį "sukulentas" man norisi sučepsėti, lyg apie citriną būtų prabilta. O akmenukai, matyt, patinka visiems :) Kvaila, bet nuvykusi į tolimą šalį visad parsivežu kokį puskilogramį, nes vis kitoj šaly akmenys kits už kitą gražesni. Visi šaiposi, kad per juos dažnai svorio limitą viršiju, bet padovanoti akmenuką yra viena geriausių lauktuvių. :)

Jovita said...

Jėėėga, kokios smagios foto! Mes iš praeitos vasaros irgi turim visokios levitacijos realumą įrodančios dokumentikos :D Ir šešėliai mėlyni, kaip pajūrio šešėliams ir pridera :D Jėtau, noriu prie jūros!
Aš irgi mėgstu akmenis, toks malonus jų sunkumas ir vėsa. Mano numylėtinis - nuo Viduržemio jūros krantų parsivežtas marmuro gabaliukas. O vat sukulentai ne visi patinka, nors taviškiai augintiniai simpatiški. Labai patiko vazonai!

Reda said...

Marginalijos, kaip visad -tavo smaikstumas labai linksmina!
Man akmenu aptakumas patinka. Kai kurie, pvz, tie trys didieji vienas ant kito, primena Svedijos uolas. O kadangi Svedijoje, ten kur as bunu, sunku palaidu akmenuku prie juros rasti, tenkinuosi mintimi, kad si trijule gal nuo ano kranto bangu atridenta.
O sukulentai su visais vazonais parsivezti is Klaipedos Maximos. Ka gal zinoti, kada Vilniuj ir kokiu ju bus...

Jovita said...

Aha, aptakumą pamiršau paminėti - trečia geroji jūrinių akmenų savybė :) Praeitą vasarą prisivežiau iš Nidos didelių plokščių akmenų. Žinai kam? Ogi kad uodeguotosios žemių iš fikuso vazono nekapstytų. Mikūsia gi pas mus nesusiklosčius sodininkė, o Zylė šiaip linkus prie tvarkos :D O paukščiai sukulentų degustacijų nerengia?

Reda said...

Jie kazkaip nusistovejusiomis trajektorijomis skraido. Bet orchidejas tenka nuo knygu ant lentynos padeti, nes jos kaip tik toje trajektorijoje :-).
Jei nesugebu pauksciu ivilioti atgal i narva ir turiu iseiti is namu, tada geles uz uzuolaidos slepiu. Net tas , kurios vazose... Ir vokius kompiuterius dangstau, zodziu, mano augitiniai irgi "megsta" tvarka.
Stai dabar svarstau, ar paleisti juos, kai jus ateisit, ar geriau palaikyti uzdarytus.