Monday, March 8, 2010

Strykt

Zebrinės amadinos-iš Australijos. Tai kai pagavau šį šuolį, labai juokinga buvo. Kengūrėlė. O dėl formos prašėsi pavadinama Pupele.
Šalia matosi vienas iš jos keturių sūnų.  


O čia šeimos galva...

Šiaip liūdną temą pagvildenti norėjau. Lankiausi šiandien vienoje iš daugybės Vilniaus zoo parduotuvių. Apžiūrinėdama amadinas ir kanarėles pastebėjau, kad dauguma kenčia nuo kojyčių deformacijos. Viena amadina buvo tokiomis išsukinėtomis pėdutėmis, kad nebegalėjo stovėti tiesiomis kojomis. Buvo smarkiai jas išskėtusi. Vargšelė vis traukė kojelę prie savęs-bandė pasikasyti galvą, bet išsižergus ir dar ant vienos kojos baisiai sunku išlaikyti lygsvarą. Kitų paukščių pirštukai taip pat jau buvo keistai į šonus nukreipti, kaip bobučių, susuktų rachito. Kanarėlė demonstravo savo baisiu kampu išsuktą vidurinįjį pirštą.
Kaip man jų visų pagailo. Pardavėjai nieko nesakiau, nes esu girdėjusi, kad net neverta prasidėti, nebūsi išgirstas.
Kitądien mačiau skunką. Vargšui , aišku, išoperuota smardžioji liauka. Kaip klaikiai tas laukinis gyvūnas ten atrodė. Nuo visų žvilgsnių slėpėsi už savo namuko. 
Akropolyje teko matyti akvariume užaugusį šnaucerį. Šuo užėmė visą dėžės plotą. Sunkiai būtų apsisukęs.
Ir ką žmogus gali padaryti? Ką su visais skriaudžiamais gyvūnais daryti? Nors ir bandome, juk neišgelbėsime visų valkataujančių šunų ir kačių, visų laisvėje pagaunamų ir zoo praduotuvėse pardavinėjamų arų, visų vienišų žiurkių? Nors kita vertus, Skandinavijoje šunų ir kačių valkatų matyti neteko. Užtruko tai, matyt, nemažai laiko, buvo įdėta daug pastangų.

3 comments:

marginalijos said...

Smagus kadras! O tekstas liūdnas ir nieko čia labai nepridursi. Neseniai perskaičiau labai taiklią, nors ir paprastą mintį "The planet is fine. The people are fucked."

Beje, o kodėl paukštukams būna išsukinėtos kojytės? Ką ten su jais daro tose zooprekėse?

Apie valkataujančias kates neturiu tvirtos nuomonės. Nemanau, kad pamačius gatvėje katiną, ji reikia pulti gelbėti, nešti namo, ieškoti, kas priglaus. Vis tiek jis juk plėšrūnas, pasigaus kokį žvirblį ir pavalgys :) Kas kita, kai išmeta naminius gyvunus, kurie nepratę patys savimi rūpintis.

Reda said...

Kiek zinau, pauksteliams issivysto rachitas, jei truksta ivairaus storio saku. Sakos turi buti net pasvirusios ivairiais kampais, kad dirbtu ivairus raumenukai. Isivaizduok, jei tu judetum labai ribotai...
O tai valkataujancios kates ir yra buvusios namines. Retai jos medzioja, daugiau gyvena is kokiu bobuciu patiektu liekanu ar tarp buitiniu atlieku, nes nemoka visai be zmogaus gyventi. Antraip gal patrauktu jas i pievas, miskus. Kates dar kaip kates, bet va, valkataujantys sunys liudnai atrodo. Aisku, idomu, kaip vystosi tu gyvunu islikimo instinktai, kai naujos kartos gimsta jau "laisveje"...
O kad Zeme tikrai taip nenukentes nuo musu, kaip mes isivaizduojame (cia vel savo galiu pervertinimas. Egocentriskumas nerealus!), ir isliks, kai mes jau seniai busime susinaikine, esu girdejusi, ir pritariu.

marginalijos said...

Neįsivaizduoju, koks procentas valkataujančių kačių yra buvusios naminės. Manau, tikrai nemažai yra gimę laisvėje ir nuo mažų dienų įpratę kovoti dėl vietos po saule. Bet tie "pamestieji" gyvunėliai - labai liūdnas reikalas. Man visam gyvenimui įstrigo mažojo princo ir lapės pokalbis. Esame amžinai atsakingi už tą, kurį prisijaukiname :) Beje, įdomus dalykas. Pas mus viena katė yra iš gatvės paimtas kačiukas, o kita - įsigyta iš žmonių ir pirmus mėnesius augusi didelėje šeimynoje (žmonės, katės, šunys, paukščiai), tai jų charakteriai ir reakcijos skiriasi kardinaliai, labai įdomu stebėti.