Wednesday, February 17, 2010

Dialogas su Luka

Puikiai pamenu močiutės plastmasines tulpes-šviestuvą, kurios būdavo kabinamos ant sienos. Kiekvienas spalvotas žiedelis jaukiai įsižiebdavo. Tokius šviestuvus dažnai autobusų vairuotojai kabinoje pasikabinę turėdavo.
Ir nuostabųjį patefoną-lagaminėlį iš 60-ųjų prisimenu. Su seserimi vis Elvio Preslio plokštelių klausydavomės, kai pas senelius lankydavomės.
Luka labai gerai prisimena Lego tarybinį atitikmenį-vieną ant kito užmaunamas plastmasines detales.
Žodžiu, sėdejom ir apie sentimentus vaikystės plastmasei kalbėjom.

3 comments:

GinCherry said...

kaip fainai papaišyta :D Gaila man tokių švietsuvių matyti neteko, paskaičius galvojau, kad gal blogai įsivaizduoju, bet žiūriu piešinuke, kad ne :)

Anonymous said...

Rimtai?! Neteko matyti? Tarybinis dizainas visiskai(bent jau kiek pamenu)! Gaila, mano mociute ismete ta puokste. Na, nelabai ji isvaizdi, bet jaukiai sviesdavo...

GinCherry said...

Matyt mano gimines ir artimieji neseke dizaino madu :D