Puikiai pamenu močiutės plastmasines tulpes-šviestuvą, kurios būdavo kabinamos ant sienos. Kiekvienas spalvotas žiedelis jaukiai įsižiebdavo. Tokius šviestuvus dažnai autobusų vairuotojai kabinoje pasikabinę turėdavo.
Ir nuostabųjį patefoną-lagaminėlį iš 60-ųjų prisimenu. Su seserimi vis Elvio Preslio plokštelių klausydavomės, kai pas senelius lankydavomės.
Luka labai gerai prisimena Lego tarybinį atitikmenį-vieną ant kito užmaunamas plastmasines detales.
Žodžiu, sėdejom ir apie sentimentus vaikystės plastmasei kalbėjom.
3 comments:
kaip fainai papaišyta :D Gaila man tokių švietsuvių matyti neteko, paskaičius galvojau, kad gal blogai įsivaizduoju, bet žiūriu piešinuke, kad ne :)
Rimtai?! Neteko matyti? Tarybinis dizainas visiskai(bent jau kiek pamenu)! Gaila, mano mociute ismete ta puokste. Na, nelabai ji isvaizdi, bet jaukiai sviesdavo...
Matyt mano gimines ir artimieji neseke dizaino madu :D
Post a Comment