Tik dabar ėmiau artėti prie suvokimo, kad man blogas-visai ne dienoraštis, bent jau ne toks, kokį dauguma įsivaizduoja. Kaip monologą apie kasdienius išgyvenimus. Ar dialogą-bandymą išsilieti klausytojui(dienoraščiui), kuris vėliau pateiktų atsakymą į mūsų ieškojimus. Juk vėliau perskaičius savo mintis, daug kas ima aiškėti. Tereikia laiko, kaip distancijos, kad atsirastų kitas požiūrio kampas. Psichologai ir net marketingistai pataria vesti dienoraščius.
Aš tiksliai dar nežinau, ką čia darau-archyvuoju savo improvizacijas, bandau duoti kūną savo intuicijoms...
Aišku, vedu ir "klasikinį" dienoraštį. Prisiminimai, įvykiai, darbai...
Bet vis dažniau pasiduodu impulsui -tiesiog. Kas iš to gausis išsiaiškinsiu vėliau.
2 comments:
Vesk vesk ji, labai gera skaityt!
Tai kad mazai as rasau. Bet vieniem-nuotraukos, kitiem-zodziai :-)
Post a Comment