People say, i will never kiss boys, i will never ever come to like onions and other vegetables and ain't EVER going to wear high heels, when they are children.
But time passes and everything changes...
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
skip to main |
skip to sidebar
.
My work
(262)
Plants
(176)
animals
(112)
Other
(82)
My succulents
(58)
My orchids
(46)
Nature
(46)
Kid
(45)
Art
(37)
Estonia
(32)
Australia
(29)
Films
(27)
My animation
(23)
Botanical gardens
(20)
USA
(16)
Music
(15)
2016 calendar
(14)
2012 Calendar
(13)
Sweden
(12)
2018 calendar
(11)
Books
(9)
Handicraft
(9)
Japan
(8)
My style
(8)
2017 calendar
(7)
London
(6)
Tartu
(6)
cornish rex
(6)
Berlin
(4)
Food
(4)
Holland
(4)
Tenerife
(4)
Tokyo
(4)
For sale
(3)
Kyoto
(3)
UK
(3)
Italy
(2)
#inktober
(1)
2015 calendar
(1)
2020 calendar
(1)
2021 calendar
(1)
Bell's Palsy
(1)
Bremen
(1)
Crete
(1)
DIY
(1)
Giveaway
(1)
Latvia
(1)
Malaysia
(1)
Nara
(1)
guinea pigs
(1)
.
.
.
.
.
5 comments:
Prisiminiau vieną linksmą „aš niekada“ istoriją iš savo gyvenimo.
Taigi kažkados „nusistatėme“ jog gi lietuviai žmonės 25++ metai niekada nesame be mamų pagalbos (arba dauguma atvejų apskritai) cepelino pagaminę . Susirinkom vieną popietę pas mane namuos skutam bulves tarkuojam tt. Ir gi vat atsirado mergaitė kurį pareiškė jog „Faršo tai aš jau tikrai niekada į rankas neimsiu...“
Įdėjom į ranką. Ranka nenukrito.
Taip va ir būna su dauguma "niekada".
Aš vis dar nevalgau svogūnų. Niekada nevalgiau ir nevalgysiu: nepatinka jų, kvapas, skonis, vien jo struktūros pojūtis burnoje man atgrasus (bet graži daržovė.. :/).. Gaminu savo vyrui maistą su jais, bet pati nevalgau... o aptikus jį savo maiste "išspiriu" lauk iš lėkštės. Už tad žalią mėsą valgau.. ir visi valgantys svogūnus mano pažįstami tuo baisisi... :D
Rūta, aš esu iš tų žmonių, kurie nėra gyvenime cepelino nė vieno pagaminusi (o man jau 30+..). Ir nesiruošiu. Turėjau išbandymą-gyvenau užsienyje 8 metus, pasiilgdavau tų cipiakų, bet vistiek nesigamnindavau. Labai jau daug įgudžių reikia, kad geri gautųsi.
Aušra, svogūnai gi yra gėris. Kaip jis praturtina maisto skonį. Viena pažįstama štai kaip vaiką,nekenčinatį svogūnų apgaudinėdavo-sumaldavo jį smulkintuvu. Tad nė su žiburiu nerasi, bet skanu. Galima taip pratintis, bet kažin, ar padės, jei apie tai žinosi.
Che, kaip tik vakar kepiau bulką su karamelizuotais svogūnais ir mąsčiau sau, na kaip, KAIP žmonės gali nevalgyti svogūnų?? :D O dėl cepelinų irgi visada Do sakau, kad niekada niekada cepelinų negaminsiu. Ne tiek jie man patinka, kad vargčiau.
Kartais žiūriu į mūsų Zylę ir tas tavo batuotas lapes atsimenu - tokia laibakojė ji pas mus, tik raudonų laivelių trūksta :)
Cepelinu ir aš maža mėgėja, bet gaminti tuomet juos buvo tikrai smagu. 11 žmonių kompanija 3 valandas užtrukom. Pusė velnio gavosi, valgomi =D Bet daugiau abejoju jog ryšimės tokiam žygdarbiui.
Aš apskritai kai esu alergiška didžiajai daliai maisto produktų ir turiu valgyti ne tai ką noriu, o rinktis iš to siauro rato ką galiu, mane kartais taaaip sunervina tokie "oj, aš šito nevalgysiu.." =)
Post a Comment