Teorema

Pier Paolo Pasolinio "Teorema".

Daug spekuliacijų. Ar pats filmas kaip kokia formulė(galima atsekti suskirstymą dalimis), ar tai režisieriaus, užkietėjusio marksisto kritika buržuazijai...

Tačiau filmas toks vizualus, kad lengvai imi ir mėgaujiesi vaizdais, spalvomis, kostiumais, veidais.

Viskas pastelinių spalvų. Visad ankstyvas rytas, kai saulė dar tik pradės šildyti žemę. Didesnę filmo dalį- ankstyvas pavasaris, dar tik budinantis gamtą. Čia galima įžvelgti paraleles su tuo, kaip "bunda" personažai, prisilietę prie dieviškos, o gal velniškos galios. Galios, pavidalu svetimo vyro, nežinia iš kur atvykusio ir nežinia, kur vėl dingusio.

Negaliu atplėšti akių nuo sodo, nuo fasadų. Filmo herojai negali atplėšti akių nuo nepažįstamojo klyno. 

Svečias suvilioja visus namo gyventojus: nuo religingos tarnaitės iki nelaimingo tėvo.

Interjerai beveik siurrealistiniai...