Kokie mes panašūs į paukščius: mokomės judėti su tėvų pagalba, paliekame lizdą, ieškome gyvenimo partnerio, įrodinėjame savo vertę, labai dažnai -išorinėmis priemonėmis, kad parodyti savo genų sąstatą. Sudarome porą kartais visam gyvenimui, kartais-ne,ieškome patogios gyvenimui vietos, krauname lizdą, perime vaikus. Laukiam, kol jie išskris. Migruojame, daug čiulbame,esame maži, bet norime aprėpti didelius tolius. Ir mūsų tiek daug, mes tokie įvairūs.
O čia kalėdinė dovana seneliams. Kadangi vyresnioji karta, manau, labiau įvertintų spalvas ir kruopščiai atliktą tapybos darbą, linijiniai mano piešiniai pasitarnavo kaip eskizas tapytam paveikslui.
4 comments:
Ech, juo toliau, juo labiau noriu ir aš kokį tavo paukštuką įsirėminti :) Man paukščių portretuose labiausiai patinka veido (hm.. o kaip reikėtų sakyti, juk ne snukio..) išraiškos - jos tokios ypatingai rimtos, net piktos atrodo, bet kartu ir truputį komiškos. Labai puikiai perteikei!
Beje, ten dešinėje picasa albumo adresas (See more of my work here) turbūt veda ne visai ten, kur norėjai.
Sutavrkiau picasa, turetu veikti.
Aciu uz pagyras, viaad malonu.
O del pauksciu veidu-labai tiksliai pasakei-iki juoko rimti.
Oriai pasipūtę :) Man ir šiaip tavo darbai labai labai, o tapybinis nepakartojami grožio.Iš tikrųjų net nerandu tinkamų žodžių :D
Post a Comment