Vieną vakarą peržiūrėjau 2 filmus. Jų kombinacija nebuvo pati geriausia mano nervams. Apie vieną jau rašiau, tai-"Van Diemens land". O kitas-"The fourth kind" . Tas antrasis-apie ateivius. Ko gero, daug kam juokingas, bet aš taip įsijaučiau. Ir tada svarbiausia nebe filmo kokybė, o patirtos emocijos. Aišku, ar vertėjo jį žiūrėti, kad paskui būtų baisu net iki lovos nueiti, tai jau kitas klausimas...
Filme pakartotinai atliekami hipnozės seansai, kurių metu su pacientais ima dėtis baisūs dalykai. Šiurpiausi tie neaiškūs vaizdai, kuomet nebežinai, ar tai ką pamatei yra tai, ką tu galvoji. Tiksliau, ar tai iš tiesų taip siaubinga, ar tai tik tu nori kad taip būtų, tavo fantazijos šėlsmas, jau atsiskyręs nuo filmo. Man baisiausios šio filmo akimirkos išsimagnetinusiose juostose. Nebesupranti, ar tai, ką tu matai-"broko" pasekmė, ar hipnozės padarinys, seanso metu labai darkantis pacientą. Tas vietas atsisukdavau, ir sulėtinusi vaizdą dar kartą peržiūrėdavau-man būtinai reikėjo išsiaiškinti. Deja, paslaptis liko neįminta ir dabar mane persekioja tie nemalonūs vaizdai.
Filme figuravo ir pelėda.
Pamenu, paauglystėje, kai buvo užėjusi visuotinė UFO psichozė, prisiklausiau, jog ateiviai, aplankydami mus miegamuosiuose ir norėdami likti nepastebėti ar vengdami mus traumuoti, įgauna kitą pavidalą, kuris lyg praslysta pro mus nepastebėtas. Tai apgauna mūsų sąmonę, kai tuo tarpu, pasąmonėje tikrasis paveikslas užsifiksuoja. Arba sąmonė taip tvarkosi su sukrečiančiais dalykais ir nugrūda viską pasąmonėn. Ateiviui kartais net vargti nereikia... Ir vaje vaje, jei sugalvosi lįsti ten , kur pavojinga. Tad filmo herojai hipnozės pradžioje vis sakydavo naktį kambaryje matę pelėdą, o vėliau, kai jau pasąmonė galutinai atsiverdavo-jie išvysdavo, kas už tos pelėdos slepiasi.
4 comments:
Aha, filme Labirintas su deividu irgi pradzioje buvo peleda. Viskas nuo jos ir prasidejo. Nors man is tu ufo laiku vis dar islikusi istorija, kaip Rusijoje zmogus atidare lova issiimt patalynes, o ten kazkoks ueiru, keistas glitus zmogus su pusiau siksnosparnio sparnais buvo. Iki dabar lova nemalonu atidarineti vienai bunant namie..
E.N
O siaube, kaip baisu su ta lova! Ir dar tas zmogaus pavadinimas. Baimes, manau, daznai priduoda kazkokie keisti, nezmoniski pavadinimai.
Na, pulsiu Labirinto ziuret, nes net nebezinau, ar esu maciusi.
Aciu dievui, pas mus lovos nereikia atidarineti...
Aš irgi nemėgstų filmų apie nso. Kažkodėl tai mane baugina. Net po elementarių x-failų kartais sunku būdavo užmigti, o jeigu kas rimtesnio. Bet kodėl pelėda? Man ji visai nesiasocijuoja su marsiečiais:) Tiesą sakant, mūsų katė - gryna pelėda (o gal apuokas), toks komiškai-rimtas padarėlis apvaliom akim ir stačiom ausim, kartais ūbauja:)
Marginalijos-peleda todel, kad filme buvo matyti labai senos atievius vaizduojancios skulptureles, kurias nulipde senoves zmones, pamane, jog tai dievai. Ateiviu akys buvo milziniskos, su tokiais ratilais, kaip pas peledas. Tai zmogaus smegenine visad ir iesko kazko panasaus.
Ech, kaip noreciau laikyti kate ir kasdien ja stebeti, deja, esu alergiska ju seilems ir baltymams, isskiriamiems odos..
Post a Comment